sujusti

sujusti
1 sujùsti intr. 1. imti judėti: Vėjui pakilus, medžiai sujùdo K. Mašina sujudo, širdelė nuliūdo LTR. Kaipgi nesujus žmonės, kaip skruzdės po lytaus, su visokiais ryšeliais, krepšeliais priešų priešais lakstyti Žem. Pagaliau minia sujudo rš. Kraujas visam kūne sujunda rš. Ir labai sujudo žemė Ch1Sam15,15. Jūrės didei sujùdusios KII268. 2. pradėti bruzdėti, nerimti, sukilti: Tai žiniai į kiemą parėjus, žmonės sujùdo K. Visos tautos sujùdo KII272. Gyvuliai ir paukščiai nerimsta ir sujunda rš. Vėjas kaukė, gamta sujudusi dar didesnį liūdnumą kėlė širdyje A1885,15. Visas miestas sujudo, ir pasidarė žmonių susibėgimas SkvApD21,30. 3. pradėti, suskasti, įnikti: Sujùdo anidvi bartis, kaip paerzinau J. Užpyliau atnešus juodžemio – kad sujùdo augt [tie augalai]! Lnkv. Šuniukas sujudo loti Pc. Ir giria sujudo vaitoti rš. Širdis sujudo smarkiai plakti rš. Sujuñda sopėti Ėr. Minia sujudo ploti rš. Tik greičiau sujuskit kraut vežimą, bo antai debesis užkyla Šmk. Tai tik tu sujusk su toms vestuvėms! Skr. 4. susijaudinti: Ir jų širdys drauge sujusdavo, ir jie verkdavo su anuom drauge Ns1838,3. Taip kalbėjo su sujùdusia širdimi KI42. Mano širdis yra ale taipo sujudusi Kel1881,73. \ justi; įjusti; išjusti; pajusti; sujusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • sujušti — intr. sujusti, subruzti: Ilgainiui prūsai lietuviai drauge su Sviatopolku vėl prieš vokiečius sujušo Kel1881,297. jušti; sujušti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sujusti — sujùsti 1 vksm. Paki̇̀lus vėjui, sujùdo mẽdžiai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sujusti — sujùsti 2 vksm. Šùnys sujùto vãgį ir ė̃mė lóti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sujusti — 2 sujùsti tr. 1. pajusti, pajausti: Vagį šunes sujùto ir ėmė lot Švnč. Vilkas sujuto žmogų Dglš. 2. sužinoti, patirti: Giminė sujùto ir atvažiavo ant laidotuvių J. Skubėk, kol kiti kavalieriai nesujus, ka ten toki graži pana yra Plt. Kap čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgesti — 1 apgèsti intr. 1. kiek pagesti: Jo padarynė apgẽdusi, t. y. pagedo J. Drugelio sparneliai apgedę, nulėpę rš. Jo plaučiai gerokai apgedę rš. Šaknys [medelio] apgedusios rš. Mūs yra daug bulvių apgedusių Lš. 2. apalpti, apleipti; apsalti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjusti — 2 apjùsti tr. 1. rasti, užeiti, aptikti: Ardamas apjutau pinigų senybiškų Prng. Kai vaikai apjùs, tai nė viena uoga nepaspės nuspėt (nusirpti) Trgn. Kaip apjùto katės, kad ten mėsa, tai nagais lentas sudraskė Rdm. Apjùto marti, kur pinigus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskasti — apskàsti intr. sukrusti, sujusti: Ta giminė žmonių daugesn apskasdavo po akimis pono Dievo MP49. skasti; apskasti; įskasti; suskasti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atjusti — 2 atjùsti tr. pajusti, pajausti: Atjusi (atkentėsi) parejęs namo, kad pašalai kojas Šts. Atjusi senatvė[je] savo šnapšę, jaunystė[je] gertą Skdv. justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajust …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrusti — atkrùsti intr. 1. sujusti, sukrusti, imti judėti: Jei tik šuva budrus, atkrutęs sulos, praeivį kur pamatęs rš. 2. atsigauti, atkusti: Kruste atkruñta slabnas vaikas, kaip išauga J. Jis buvo susirgęs, į pavasarį vėl atkrùto Rm. Atkrus, kai pas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dajusti — 2 ×dajùsti (hibr.) tr. pajusti: Dajuto, kad nėr [v]andenio, tai žuvys dūsta (trokšta) Lel. justi; apjusti; atjusti; dajusti; įjusti; nujusti; pajusti; prajusti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”